- vokietininkas
- vókietininkas, -ė smob. (1) 1. NdŽ, KŽ, DŽ1 uolus vokiečių šalininkas: Vyko kova prieš Klaipėdos krašto fašizavimą bei vokietininkų užmačias atplėšti jį nuo Lietuvos rš. [Gimnazijos] antrosios dalies pastatymą sutrukdė vokietininkų įtaigota miesto valdyba LE XII18. 2. Š, NdŽ vokietintojas: Vokietininkai propagandą visur stiprina rš. 3. nutautėjęs lietuvis: Ne vokietė – vókietininkė Tlž.
Dictionary of the Lithuanian Language.